- užniaukti
- 1 užniáukti 1. intr. Sut užslinkti, užkilti (apie debesis); apsiniaukti: Buvo rytą nusišvietę, bet dabar vėl užniáukė Ss. Debesis užniaukė per pietus Up. | refl.: Užsiniáukę niūkso J. Ažsiniáukė, dabar galės pabūt ilgos paliūtės Sdk. Vakar iš vakarų užsiniáukė, šiandien bus ne kas diena Plv. | prk.: Kad vėl neužsiniaũktų, kad vėl neužeitų tas karas Užv. 2. refl. prk. supykti, užsigauti: Mat koks nedoras: musė pro nosį nepralėkė, i tuoj užsiniáukė. Nė pakalbėt nemožna Bsg. 3. intr. visu būriu užeiti (apie gyvulius): Kažin kieno banda ant mūsų javų užniaukė Up. Karvių visa banda užniaukė į laukelį Up. 4. refl. užsitraukti, užsiraukti: Tai kaži kanapės a pribrendę? Šiandie žiūrėjau – da užsiniáukę grūdai Bsg. \ niaukti; apniaukti; pasiniaukti; užniaukti
Dictionary of the Lithuanian Language.